Apie Žvaigždes
Žvaigždės — tai didelės masės ir didelio skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti daugiausia iš vandenilio ir helio su nedidele sunkesnių cheminių elementų priemaiša. Žvaigždės skleidžia elektromagnetines bangas ir elektringąsias daleles (protonus bei elektronus). Žvaigždžių gelmėse vyksta branduolinės reakcijos, kurių metu vandenilis virsta heliu ir išsiskiria milžiniška energija. Ji ir palaiko žvaigždžių spinduliavimą.
Žvaigždės susidarė ne tik formuojantis galaktikoms – jos įsižiebia netgi mūsų laikais. Saulės masės žvaigždė susiformuoja maždaug per 40 milijonų metų. Žvaigždės raida priklauso nuo jos masės – kuo ji didesnė, tuo aukštesnė temperatūra susidaro žvaigždės viduje, tuo spartesnė žvaigždės evoliucija.
Žvaigždės pagrindinės charakteristikos yra jos paviršiaus temperatūra, nustatoma iš žvaigždės spalvos, ir šviesis – energija, kurią žvaigždė išspinduliuoja per sekundę.
Daugiau nei 300 pačių ryškiausių žvaigždžių vardus suteikė dar senovės civilizacijos. Sirijus, Vega ir kiti vardai, suteikti senovės graikų, arabų bei romėnų, iki šiol naudojami astronomijoje. Tačiau šiais laikais astronomijoje nauji žvaigždžių vardai faktiškai nenaudojami, kadangi dėl didelio žvaigždžių skaičiaus mokslininkams ir astronomams būtų pernelyg sudėtinga rasti konkrečią žvaigždę pagal jos vardą. Dabar astronomai naudojasi kataloginiais žvaigždžių numeriais ir žvaigždę randa pagal jos buvimo erdvėje koordinates.